užkaltinis

1 užkaltìnis sm. (2), ažkaltìnis (r.) (2) 1. Zr, Ds, Pn vaikų žaidimas, kai ieškantis kiekvieną pasislėpusį stengiasi „užkalti“, slėpynės: Kai mažas buvau, ir aš eidavau ažkaltìnio Dkk. Vaikai, einam ažkaltìnio! Užp, On. 2. žr. užkaltukas: Kur tu ažkaltìnį dėjai? Ds.